Mažas Jubiliejus Dvidešimt penktieji

Mažas Jubiliejus Dvidešimt penktieji

/Posted by / 15

Ketvertukas duonos – tai dosnusis stalas.
Ketvirtis ąsočio — atgaivins Tave.
Ketvirtasis kampas — tai jau visas namas.
Ketvirta savaitė — darbų pabaiga.
Ketvirtis likimo — vandenyno kraštas.
Ketvirtis nuo šimto — tai pati pradžia.
Ketvirtis jaunystės – tai tik meilės paštas…
Ir toli už saulės visko pabaiga.
Mažas Jubiliejus Dvidešimt penktieji –
Lai šampanas liejas į lemties alėjas!

Related posts

Bėga metai kaip paukščiai pro šalį.
Raizgos raukšlės ir bąla plaukai.
Tik širdis patikėti negali,
Kad taip greit jie galėjo praeit.

Ir žvelgi tu su nuostaba kartais
Į suaugusius savo vaikus.
Negali patikėti, kad skamba
Anūkėlės balselis švelnus.

Bet gal šito žmogui pakanka –
Kad į ateitį žvelgtų ramus…

Kai Tu šalia – ramu, saugu ir gera,

Kai Tu toli, Tave mintim seku,

Kely pavargę, grįžtame į salą

Sutvertą iš vaikystės ir sapnų,

Kad dar kartelį prie Tavęs prisėsti,

Pažvelgt į viską  Tavo akimis

Ir prie gerumo Tavo prisiliesti

Kaip, kad vaikystėj, Tėve,- širdimis.

Tau mama-mieloji,vienintele
Gražiausioji ir brangiausioji-pavasario gėlės –
Tau- vėjo šiurenimas ir švelniausi žodžiai
Ačiū, kad myli-gerą ir blogą,
Švelnų ir piktą vaiką,
Kad aklinoj tamsoj randi,
Paguodos ir atjautos gėlelę.
Ačiū, kad esi.

Mama, geriausias žmogus pasauly,
Mama, tai meilė stipri.
Mama, tai švelniausias žodelis,
Kurį aš ištarti galiu.

Tu lyg jūra gili,
Tartum toliai žali..
Tu viena mums esi-
Mama mūsų brangi..

Comments are closed

Grįžti į Sveikinimai

Grįžti į visas Mintis