Iš meilės ir vilties
Iš jausmo ir minties,
Po mėlynu dangum
Gimei, gimei žmogum.

Tau šypsosi tėvai
Mojuoja tau klevai
O kiek aplink žiedų
O kiek gražių vardų.

Greičiau, greičiau eime
Ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.

Svečiai susirinko pasveikint vaikučio,
Mažos rankelės, visas gležnutis,
Uždekit žvakelę, šiandien krikštynos,
Praneškit pasauliui, tegu visi žino.

Dovanojam Tau dvylika žodžių.
Priimk juos, išdėliok aplink save kaip brangiausius Tavo širdelei žaislus, o kai užaugsi pajusk, suprask…
Tegu tampa jie Tavo Gyvenimu, Tavo Malda… Siela… Jausmas… Tyrumas… Meilė… Žodis… Pagarba… Išmintis… Prasmė… Tikėjimas… Grožis… Džiaugsmas… Gėris…

Krikštynų proga Tau linki …

Ne visos audros nuoskaudas palieka –
Po jų sušvinta mėlynai dangus…
Tegu tikrove virsta Tavo siekiai,
Lai negandų Tavam kely nebus.