Bučiuoju, Mama, duonos kepaliuką —
Taip mokėt mane, ieškantį tiesos:
Vaikams kasdien paduodamas riekutę,
Gyvenime aš laimės jiems tikiuos.

Kalėdų džiaugsmuose aš Tau dėkoju
Už duoną pamaitinusią mane.
Tapau tikru tiesos laukų artoju
Ir moku pasisotint plutele.

Didžiulę savo pagarbą Tau reiškiu
Ir mokau pagarbos savus vaikus:
Kiekvienas dedam trupinį į laišką,
Kad meile pabarstytumei namus.

Išgirsk, Marija, Motinėlės maldą,
Kai meldžiasi suklupus už vaikus.
Dažnai gyvenimo vargai sušaldo —
Tik maldoje Ji šildo mus visus.