Per baltą krištolinį taką,
Su sauja meilės ir vilties.
Teprieina prie židinio Kalėdos,
Ir teišpildo troškimus širdies.

Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti,
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa.
Ir kaip surasti tą gražiausią žodį,
Artėjančiai dangaus ir žemės šventei.