Te pražysta šv. Kalėdų rytą,
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu.
Te pražysta šv. Kalėdų rytą,
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu.
Tegul su laime, su džiaugsmu,
Su paprastu švelniu juoku,
Ir dideliu tikrų draugų būriu,
Ateina gražiausios metų šventės.
Su Šv. Kalėdomis!
Kai Kūčiukai jau šalti ir visi visi girti,
Kalėdų Senio nenuvilk ir šiandien nenusimink,
Kad mėsos šiandien negausi,
Bet užtat pasmaližiausi.
Jei nemėgsti saldumynų tai išgerk raudono vyno,
Gal apsvaigsi truputuką, gal išgersi dar stikliuką.
Tik per daug neprisigerk ir eglutės nenuversk.
Su Kūčiom ir Kalėdom!
Prisiglauskim prie skubančio laiko,
Jis taip dosniai metus mums suraiko.
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo,
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.
Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė,
Atakusi nykiai švytinčiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės,
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį,
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Comments are closed