Su metais pajuntame gyvenimo kainą,
Su metais jausmai užsigrūdina.
Juk, būna, pavasarį šalnos užeina,
Ir būna pavasaris rudenį.

Kad nuramint gyvenimui širdį,
Išsaugot liepsnojančią jauną,
Ir meilė, kaip saulė sušildo,
Tos šalnos rudens neužgauna.

Su metais ir vingiai kely išsiskiria,
Širdis ir jausmai užsigrūdina.
Todėl nešk savo pavasarį šviesų,
Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.

Te sekundės Jūsų nušvinta minčių aušroje,
Te minutės nubėga svajonių takais.
Tegu valandos Jūsų ištirpsta vilties ugnyje,
Tegu dienos nušvinta laimės žiburiais.

Te savaitės Jūsų klega su brangiais draugais,
Tegu mėnesiai prabyla permainų balsais.
Tegu metai Jūsų kvepia pergalių žiedais,
Te gyvenimas lyg knygoj susirašo sakiniais
– Nuoširdžiais, prasmingais ir darniais…

Ko tau palinkėti? Meilės, gal sveikatos, laimės, kaip pasaulis, didelės.
Džiaugsmo, gal sėkmės? Gal šimto metų? O gal visko po truputį iš eilės.

Mielasis bičiuli, gražiai gyveni.
Štai stalas nukrautas, bokalai pilni!
Žmonelės meilumas, linksmumas svečių,
Išgert už Tave ligi dugno kviečiu.