Mes linkim, Tėti, ąžuolų žalių tvirtybės

2024-02-22 /Posted byadministratorius / 13

Mes linkim, Tėti, ąžuolų žalių tvirtybės,
Jaunatviškos minties ir vyriškos jėgos.
Tegu gyvena Tavyje galia jaunystės, –
Kaip gyvena paukščiai miško ąžuoluos.

Bėga metai kaip paukščiai pro šalį.
Raizgos raukšlės ir bąla plaukai.
Tik širdis patikėti negali,
Kad taip greit jie galėjo praeit.

Ir žvelgi tu su nuostaba kartais
Į suaugusius savo vaikus.
Negali patikėti, kad skamba
Anūkėlės balselis švelnus.

Bet gal šito žmogui pakanka –
Kad į ateitį žvelgtų ramus…

Kai Tu šalia – ramu, saugu ir gera,

Kai Tu toli, Tave mintim seku,

Kely pavargę, grįžtame į salą

Sutvertą iš vaikystės ir sapnų,

Kad dar kartelį prie Tavęs prisėsti,

Pažvelgt į viską Tavo akimis

Ir prie gerumo Tavo prisiliesti

Kaip, kad vaikystėj, Tėve,- širdimis.

Kai mažytė buvau,
Supavai liuliavai…
Kai suaugus tapau,
Patarimų davei.

Prie tavųjų pečių,
Tartum sienos tvirtos,
Prisiglausti galiu
Ir dabar nuolatos…

Akyse tavose,
Visad meilę regiu,
O smagiausia tada,
Kai mes būnam kartu!

Tėveli, noriu, kad žinotum, jog esu labai laiminga būdama tavo dukra.

Linkiu, kad tavo svajonės pildytųsi,

džiaugsmingos akimirkos lydėtų kiekvieną tavo žingsnį,

o sveikata niekada nekeltų rūpesčių.

Niekada nepamiršk, koks brangus man esi! Su Tėvo diena.

Pasaulis toks didelis, tiek daug kelių.. Juose pasiklysti man būtų baugu,
Tačiau su tavim aš keliaučiau visur – Mus žmonės pamatę sakytų:
„kur Tas linksmas vaikutis su savo tėčiu, Ar jiedu nebijo piratų piktų?”
O aš atsakyčiau: „Tėvelio ranka Bet kokį begėdį sutramdytų.
Va! Jisai dar teisingas, švelnus ir dosnus, Štai toks mano tėtis – be galo šaunus!”

Comments are closed

Related posts