Kiekvienas žmogus visada miršta pernelyg anksti – arba pernelyg vėlai – ir vis dėlto visas jo gyvenimas tą momentą baigiasi, po juo rūpestingai nubrėžiamas brūkšnys, ir prasideda rezultatų suvedimas. – Ž. P. Sartras.

Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi. – F. Bekonas.

Trokšti mirties, kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis gyvenimo atėjus laikui mirti. – A. Fransas.

Nesvarbu, kiek žmonių eis paskui mano karstą; svarbu, paskui kieno karstus dar teks eiti man. – J. Wasilkowski.

Mirčiai būtina rengtis labiau negu kam kitam. – Seneka.

Kiekviename mūšyje ieškojau mirties ir dėl įgimtos meilės, kurią jaučiu Lietuvai, ir dėl noro susijungti su savo motina. – E. Pliaterytė.

Gausybė mirties bausmių ne mažiau žemina valstybės galvą, nei gydytoją žemina ligonių mirtingumas. – Seneka.

Ar mirties bijosi, ar nebijosi – ji neišvengiamai ateis. – J. V. Gėtė.

Joks blogis nėra didelis, jei jis paskutinis. Atėjo pas tave mirtis? Ji būtų baisi, jei galėtų būti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba greitai bus praeityje, jokiu būdu ne kitaip. – Seneka.

Mirtis – rimtas dalykas, tai gyvenimo dalis. Mirti reikia oriai. – A. Lunačiarskis.