Mokėkite mylėti meną savyje, o ne save mene. – K. Stanislavskis.

Muzika, skulptūra, poezija, dailė ir oratoriaus menas nepakenčia vidutinybės. – Žanas de la Briujeras.

Įžvelgti tai, kas vyksta staiga nušvitus sąmonei, yra meno pagrin­das. – Adomas Mickevičius.

Iš esmės nėra nei puikaus stiliaus, nei puikios linijos, nei puikios spalvos; vienintelis grožis — tai tiesa, kuri tampa matoma. – Ogiustas Rodenas.

Ne idėja, o jausmu patraukiami žmonės. – Hipolitas Tenas Taine.

Nuostabiausias ir giliausias jausmas, kurį galime patirti yra mistiškumas. Tai visų mokslų užuomazga. Tas, kuriam šis jausmas svetimas, kurio niekuo nenustebinsi, kuris paskendęs baimėje, tolygus mirusiam. Jeigu pripažįstame, kad tai, kas neatskleista, tikrai egzistuoja ir pasireiškia aukščiausia išmintimi ir akinančių grožiu, prieinamu neišlavintiems mūsų sugebėjimams, prilygstantiems tik primityvioms formoms, tai – žinojimas. – A. Einšteinas.

Sukurti dailią statulą ir įkvėpti jai gyvybę – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną protą, suformuoti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą. – V. Hugo.

Protas visuomet šykštesnis už jausmą. – O. de Balzakas.

Kiti mūsų nepatenkina dažniausiai tada, kai esame nepatenkinti savimi. – Anri Frederikas Amjelis.

Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – A. Einšteinas.