Kiek vyrų yra nusikaltę tik dėl savo silpnybės moterims! – Napoleonas Bonapartas.

Manoma, kad moteris privalo nejudėdama laukti, kol jai pasipirš. Būtent taip voras laukia musės. – Dž. B. Šo.

Manau, jos (moterys) lygiai taip pat įstengia, lygiai taip pat geba būti geravalės, jei tik nori; skausmą ir įtampą, kai prie jų pripranta, pakelia lygiai taip pat. – Seneka.

Kai Adomas rojuje užmigo, iš jo šonkaulio dievas padarė moterį. Vargšas Adomas! Pirmutinis jo miegas buvo paskutinis jo poilsis. – M. Klaudijus.

Gerbkite moteris: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką gyvenimą. – F. Šileris.

Daili moteris nušvietė man akis. Net nustebau, kad šiam pasauly tokio grožio dar esama! Deja, kaip ir kaskart mano laimė truko neilgai. Tas Dievo kūrinėlis prabilo buku, bukiausiu, bet angelo balsu! Negaliu nupasakoti tos nuostabos, kurią jutau. Bet, mielas broli, jei skaitai, neapsigauk. Moteris – klastinga būtybė. Iš tolo ji gležna ir nuostabi, bet prisileisk arčiau ir kaip mat pagrobs ji tavo širdį! – A. Alzheimeris.

Abi lytys klysta viena kitos atžvilgiu – todėl jos gerbia ir myli iš esmės tik pačios save (arba, švelniau tariant, savo idealą). Antai vyras nori iš moters taikingumo, bet būtent moteris savo prigimtimi yra netaikinga, panašiai kaip katė, nors ir kaip puikiai ji būtų išmokusi atrodyti taikinga. – F. Nyčė.

Draugas – tas, su kuriuo už jo pagalbą atsiskaityti nereikia. – J. Laucius.

Pasirinkti draugus mažiausiai susitepusius. – Seneka.

Tikras draugas turi būti antruoju mūsų „aš“; jis niekuomet nepareikalaus iš draugo nieko, išskyrus tai, kas dorovinga ir puiku; draugystė mums duota iš prigimties kaip kilnumo pagalbininkė, bet ne kaip ydų palydovė. – Ciceronas.