Moteris nėra pavaldi taip, tarsi vyras turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai. O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko. Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – J. G. Fichtė.