Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuose veiduos.
Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuose veiduos.
Tegul su laime, su džiaugsmu,
Su paprastu švelniu juoku,
Ir dideliu tikrų draugų būriu,
Ateina gražiausios metų šventės.
Su Šv. Kalėdomis!
Kai Kūčiukai jau šalti ir visi visi girti,
Kalėdų Senio nenuvilk ir šiandien nenusimink,
Kad mėsos šiandien negausi,
Bet užtat pasmaližiausi.
Jei nemėgsti saldumynų tai išgerk raudono vyno,
Gal apsvaigsi truputuką, gal išgersi dar stikliuką.
Tik per daug neprisigerk ir eglutės nenuversk.
Su Kūčiom ir Kalėdom!
Prisiglauskim prie skubančio laiko,
Jis taip dosniai metus mums suraiko.
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo,
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.
Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė,
Atakusi nykiai švytinčiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės,
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį,
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.
Comments are closed