Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis,
Ir dideli darbai ir didelės svajonės..
Laimingas tas, kas moka atvira širdim gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.
Tad būki laiminga, kai vasara pražysta!
Tad būki laiminga, kai paukščiai grįžta!
Laiminga būk ir rudenį ir žiemą..
Laiminga būk kiekvieną dieną!

Ėjo metai po vieną, tau kažką nešdami.
Sutinki ir šią dieną neramia širdimi.
Daug metų prabėgo, su daina ir džiaugsmu.
Lai skambesnis už dainą, šis gimtadienis bus.

Eik gyvenimo saulės sutikti,
Neškis šypsenas, laimę kartu.
Tegul niekas nedrįsta sutrypti,
Kas svajonėse bus tau brangu.
Jeigu skausmas ranką ištiestų
Netikėk, kad laimės nebus.
Tu gyvenki, šypsokis ir džiaukis,
Nes gyvenimas žmogui brangus.

Gyvenimas – daina, poezija ir proza
Ir nei pakeist, nei numatyt gali.
Priimki viską, ką nūnai jis duoda,
Ir būk laiminga(-as), kiek gali!
Su gimtadieniu!

Gimtadieniai ir jubiliejai svaigūs
Tegu išpuoš Tamsius kelius žiedais,
Te laimės kelias niekad nesibaigia,
Te bus širdy jaunystė amžinai.

Kasmet po išminties dalelę,
Po tyro džiaugsmo lašą,
Po laimės ir tiesos kruopelę
Tau metai kantriai neša.
Šiandieną pamatyt gali,
Kiek turtų jie sudėjo –
Tau dovanojamas gražus
X-asis JUBILIEJUS !

Visus aplanko jubiliejus,
Visus jis papuošia žiedais..
Iš taurių krištolinių liejas
Šampanas tviskančiais purslais..
O dienos liūdnos ir laimingos
Ištirpsta džiaugsmo šurmuly..
Te nieko šiandien Tau nestinga –
Aplinkui šypsos artimi..

Ateina jubiliejai, nors nelaukiam,
Juos atneša greiti laiko žirgai,
O dienos bėga, vis į tolį šaukia
Ir nesustoja, nors labai prašai.

Kai apsiniaukia saulės spindulys,
Kada laukai ir pievos ištuštėja,
Matai, kaip grimzta metai vis gilyn
Ir pajunti, kad pusė kelio jau praėjo.
Dar kiek jėgos, kūrybinės minties
Ir dienos, metai lekia greitai.
Mes linkim iš visos širdies
Su ugnele širdy toliau gyventi.
Nesakome, kad laimė lietus per kraštus,
Bet linkime – tebus jos tiek, kiek reikia.
Sveikatos, džiaugsmo ir sėkmės – turbūt,
Tai viskas, ko labiausiai žmogui reikia.

Paklaidžioję likimo vingiais,
Pažinę laisvę ir vargus,
Sušilti visada sugrįžtam
Į mylimus tėvų namus.

Prie mielo židinio susėdę,
Vėl pasijusime maži,
O visos negandos ir bėdos
Išeis kažkur toli toli..