Už tavo meilę ir rūpestį ačiū,
Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes.
Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų,
Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.
Už tavo meilę ir rūpestį ačiū,
Už duonos kąsnį, vaikystę, šventes.
Mielas Tėveli, ilgų, sveikų metų,
Džiaugsmas tepuošia tavąsias dienas.
Bėga metai kaip paukščiai pro šalį.
Raizgos raukšlės ir bąla plaukai.
Tik širdis patikėti negali,
Kad taip greit jie galėjo praeit.
Ir žvelgi tu su nuostaba kartais
Į suaugusius savo vaikus.
Negali patikėti, kad skamba
Anūkėlės balselis švelnus.
Bet gal šito žmogui pakanka –
Kad į ateitį žvelgtų ramus…
Kai Tu šalia – ramu, saugu ir gera,
Kai Tu toli, Tave mintim seku,
Kely pavargę, grįžtame į salą
Sutvertą iš vaikystės ir sapnų,
Kad dar kartelį prie Tavęs prisėsti,
Pažvelgt į viską Tavo akimis
Ir prie gerumo Tavo prisiliesti
Kaip, kad vaikystėj, Tėve,- širdimis.
Tėveli, noriu, kad žinotum, jog esu labai laiminga būdama tavo dukra.
Linkiu, kad tavo svajonės pildytųsi,
džiaugsmingos akimirkos lydėtų kiekvieną tavo žingsnį,
o sveikata niekada nekeltų rūpesčių.
Niekada nepamiršk, koks brangus man esi! Su Tėvo diena.
Pasaulis toks didelis, tiek daug kelių.. Juose pasiklysti man būtų baugu,
Tačiau su tavim aš keliaučiau visur – Mus žmonės pamatę sakytų:
„kur Tas linksmas vaikutis su savo tėčiu, Ar jiedu nebijo piratų piktų?”
O aš atsakyčiau: „Tėvelio ranka Bet kokį begėdį sutramdytų.
Va! Jisai dar teisingas, švelnus ir dosnus, Štai toks mano tėtis – be galo šaunus!”
Mielas Tėveli, tavo stiprybė nugali viską, tavo meilė sušildo jausmus…
Tų žmonių, kurie tave brangina – nes brangini ir Tu mus.
Tu augini (dvi) šakas augančias iš tavo storo kamieno…
Jau greit reikės paleist rankas, o mes dėkosim savo Tėčiui…
Su nuostabia švente! Su Tėvelio dienele!
Comments are closed