Svečiams išsiskirsčius, žmona ilgai šniurkščiojo nosimi, pagaliau pravirko. – Kas yra? Kas atsitiko? – nustebo vyras. Juk vaišės praėjo puikiai. Visi svečiai liko patenkinti. – Tau tik svečiai ir terūpi! – kūkčiodama atsakė žmona. Staiga ji nusišluostė ašaras ir perėjo į ataką: – Koks tu... Continue reading

Kartą į Rytų valdovo rūmus Birkaše atvyko šokėja su muzikantais. Ji šoko prieš valdovą pritariant liutniai, fleitai ir citrai. Šokėja šoko ugnies šokį, kardų ir iečių šokį, šoko žvaigždžių šokį bei erdvių šokį. Paskui ji pašoko gėlių šokį. Po to mergina nusilenkė valdovui. Tas paprašė... Continue reading

Ūkininko žmona sako vyrui: – Antanai, rytoj sukaks dvidešimt metų, kai mudu tuokėmės. Gal ta jubiliejaus proga papjauti gaidį? – O kuo jis čia dėtas? – nustemba vyras. Pakelkime taures už ilgą šeimyninį gyvenimą, bet neieškokime šios nelaimės atpirkimo ožio. Continue reading

Kalbasi senutė apie šių dienų jaunimą. Aštuoniasdešimtmetė moterėlė draugužei ir sako: – Dieve mano, kaip pasikeitė šių dienų jaunimas! Prieš šešiasdešimt metų aš tiesiog negalėdavau pasirodyti gatvėje – visuomet kas nors prikibdavo: tai į šokius, tai į kavinę, tai bent pasėdėti, pasišnekėti kviesdavo. Šiandieninis jaunimėlis... Continue reading

Ne kartą žengs ruduo pilkais arimais, Ilsėsis žemė po speigų skara, – O mes visi, jaunystę prisiminę, Ilgėsimės, kad buvo ji trumpa. Pakelkime taures už prabėgusią jaunystę! Continue reading

Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50-tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas. Continue reading

Ramybė – ideali sielos būsena, tačiau judėjimas – amžinasis gyvybės variklis! Tad pakelkime tostą už tuos, kurie dar nepavargo! Continue reading

Neliūdėkite prabėgusių dienų – Jų praeitis dar niekam negrąžino. Nors būta jų kaip kūdikis švelnių, Svaiginančiai gilių kaip taurė vyno. Pakelkime taures už prabėgusias dienas! Continue reading

Džiaukimės, kad senstame. Džiaukimės, kad penkiasdešimties dar esam palyginti jauni, o šešiasdešimties – dar neseni. Bran­dumas juk yra gyvenimo prasmė. Juk gamta gražiausia ir spalvingiausia irgi yra rudenį. Todėl tegul rudenėja… Tegul gražiai rudenėja… Tad pakelkime taures už gražų mūsų metų rudenį! Continue reading