Joninės nuo seno buvo siejamos su mistika, tikėjimu ir laukimu. Pavyzdžiui, tai būdavo laikas, kai vyresnieji apeidavo laukus rinkdami piktžoles. Tai turėjo simbolizuoti viltį, kad derlius bus geras.

Kiekvienas žmogus Joninių naktį turėjo savo užduotį. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moterys rinkdavo vaistažoles, kurias rasdavo tiek pievose, tiek miškuose. Birželio 23 dienos naktis buvo laikoma vaistažolių rinkimo sezono uždarymu. Tai siejama su raganų burtais ir tikėjimu, kad nužydėjus augalams, vaistažolės netenka savo gydomųjų galių.

Joninių tradicijosTuo tarpu jaunos merginos pindavo vainikus, kuriuos nešiodavo visą naktį, o vėliau paleisdavo palei srovę upėse.
Šios tradicijos, kurios susijusios su žolelėmis ir vainikais, vadinamos kupoliavimu. Ir tai buvo moteriška veikla.

Vienur, kupolėmis buvo vadinamos ramunės, kurias skindavo ir įpindavo į vainikus. Vieni šaltiniai teigia, kad vainiką kaimo merginos kabindavo ant kopolio – ilgos karties – kurią saugodavo nuo vaikinų, kurių užduotis buvo tą vainiką pavogti. Kituose randama informacijos, kad merginos išeidavo į laukus dainuodamos, o vyrų pareiga buvo jas gąsdinti. Po šių žaidimų vykdavo vakaronės su gausiomis vaišėmis.

Joninių naktis – mistiška ir pilna burtų. Nuo tų burtų lietuviai saugodavę karves. Buvo tikima, kad kol nenukris rasa, tol negalima jų vesti į ganyklas, nes ateisiančios raganos ir atimsiančios pieną. Dėl apsaugos, karvės dažnai būdavo vainikuojamos.

Žinoma, pačia svarbiausia veikla būdavo laikoma paparčio žiedo paieška. Jį sunku rasti, nes tai – aiškiaregystės, išminties, laimės simbolis. Buvo tikėta, kad jo ieškoti reikia tarp 11 ir 12 nakties, atlikus išpažintį ir nuoširdžiai meldžiantis. Papartis pražysta tik ten, kur nei kaimo, nei gyvulių balsai nepasiekia. Radus tokią vietą reikėdavo pasitiesti po medžiu baltą paklodę ir laukti, kol į skepetaitę įkris paparčio žiedas. O jei pasisekdavo ir jis įkrisdavo, laikymo sąlygoms būdavo būtina prasipjauti odą prie krūtinės ir ten tą žiedą užkišti. Nepaisant visų sąlygų ir sunkiai įgyvendinamų taisyklių, jaunimas ieškodavo paparčio žiedo. Tai būdavo viena smagiausių nakčių metuose.

Tačiau svarbiausias metas Joninių naktį būdavo vidurnaktį. Tada vykdavo visos apeigos ir žaidimai. Laužo deginimas būdavo būtinas atributas.

Įsigilinus į Joninių papročius tampa aišku, kodėl mes nemiegame visą naktį ar ieškome paparčio žiedo. Tačiau anksčiau ši naktis buvo siejama su magija, burtais, mistika, o ne tik pasibuvimu gamtoje smagioje kompanijoje. Todėl siūlome per ateinančias Jonines išbandyti bent keletą tradicinių žaidimų ir pajusti tą magišką dvasią.