Keliais žodžiais galėčiau apibrėžti viską, ką išmokau iš gyvenimo: JIS TĘSIASI. – Robertas Frostas.

Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis juose: gyvenimas. – J. Marcinkevičius.

Kaulas, numestas šuniui, nėra gailestingumas; gailestingumas – tai kaulas, kuriuo daliniesi su šunimi, kai esi alkanas ne mažiau už jį. – Dž.Londonas.

Neskubėk teisti, skubėk suprasti. – Seneka.

Įsakinėti sau yra didžiausia valdžia. – Ciceronas.

Duok saulę žmogui – jis ilgėsis ledo. – J. V. Gėtė.

Kodėl turėčiau gyventi? Kodėl turėčiau ką nors veikti? Ar yra koks nors gyvenimo tikslas, kurio nesunaikins ir nesugriaus neišvengiamai manęs laukianti mirtis? – Levas Tolstojus.

Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę. – Stefanas Cveiga.

Kitiems mes sudarome taisykles, sau – išimtis. – Š. Lamelis.

Didžiausias daugumos žmonių trūkumas yra neryžtingumas kitiems pasakyti kaip stipriai juos myli kol jie dar gyvi. – Orlandas A. Batista.

Vienas iš tragiškiausių dalykų, kurį žinau apie žmogaus prigimtį yra tai, kad mes visi linkę atidėlioti gyvenimą. Mes visi svajojame apie stebuklingą rožių sodą virš horizonto – vietoj to, kad gerėtumės rožėmis, kurios žydi už mūsų lango. – Deilas Karnegis.

Mėgti tai ką darai ir jausti, kad tai yra svarbu – ar gali būti kas šauniau už tai? – Katerina Grehem.

Į viską žiūrėk tarsi matytum tai pirmą arba paskutinį kartą. Tuomet tavo gyvenimas žemėje bus pilnas malonės. – Betė Smit.