Su Kalėdų laime, su lemties žvaigžde!
Sniegas Tavo kaime ir mano mieste.
Dovanoju pūgą, atminties snaiges
Kaip seniai tai buvo — aš ir Tu drauge.

Su Kalėdine laime, su didžiausia švente.
Tau nešu sniego saują ir bučiuoju Tave.
Kai palies veidą speigas, Tu mane prisimink.
Tau siunčiu sapne raktą — širdį man atrakink.

Kalėdų naktį tylią, kai ilsisi laukai,
Kai sniegenom ir zylėm pasipuošia langai,
Dėkodami praėjusiems, sutikdami naujus,
Visa širdim Jums linkime, kad ir kitus metus
Sutiktumėt džiaugsmingus, gyventumėt ramius,
Minėtumėt sėkmingus ir laimės kupinus.

Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuose veiduos.

Ateis Kalėdos ir prisilies prie visko –
Prie medžio, prie akmens,
Prie grumsto, duonos ir širdies.
Ateis Naujieji metai.

Tebus jie saulėti ir šviesūs
Šakelėj eglės, vasaros daiguos,
Tegul atneš, ko metų metais ieškai,
Ir laimė telydės visuos darbuos.

Ar matei speiguotą rytą,
Šalčio braižą ant langų?
Ar jautei Kalėdų dvasią,
Tyliai einančią pas mus?
Jau žvaigždė Vakarė spindi,
Laimę, džiaugsmą nešdama,
Tavo norus ji išpildo,
Per Kalėdų šventę šią.
Su Šv. Kalėdom!

Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu,
Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok.
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam,
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok.
Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk,
Savo svajonę, laimę likimui patikėk.