Varva vaškas nuo žvakutės

Varva vaškas nuo žvakutės,
Vartos antis ant lėkštutės,
Eina senis su snieguole,
Dovanėles dovanoja,
Jeigu geras tu buvai
Gausi šližiką dykai!

Bučiuoju, Mama, duonos kepaliuką —
Taip mokėt mane, ieškantį tiesos:
Vaikams kasdien paduodamas riekutę,
Gyvenime aš laimės jiems tikiuos.

Kalėdų džiaugsmuose aš Tau dėkoju
Už duoną pamaitinusią mane.
Tapau tikru tiesos laukų artoju
Ir moku pasisotint plutele.

Didžiulę savo pagarbą Tau reiškiu
Ir mokau pagarbos savus vaikus:
Kiekvienas dedam trupinį į laišką,
Kad meile pabarstytumei namus.

Išgirsk, Marija, Motinėlės maldą,
Kai meldžiasi suklupus už vaikus.
Dažnai gyvenimo vargai sušaldo —
Tik maldoje Ji šildo mus visus.

Ant medžių jau baltuoja sniegas
Ir linksta šakos žemės link.
Kalėdų rytas, bet aš vienas
Ir nieko nebėra aplink.

Baltieji bokštai siekia dangų —
Kalėdų rytas šerkšnuose.
Apgaubk mane Tu meilės rankom,
O aš bučiuosiu vien Tave.

Štai atėjo vėl Kalėdos!
Teišnyksta visos bėdos,
Lai pražūva skurdo baimė,
Ir visiems ateina laimė!

Tegu šventinių žvakių liepsnose sudega visi vargai ir nesėkmės,
O ugnies šiluma Kūčioms teatneša santarvę, meilę ir tikrus draugus.

Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia,
Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia,
Daugiausia – sveikatos, giedriausių dienų,
Šeimyninės laimės ir metų ilgų.

Baltom baltom pėdutėm per pusnis gilias,
Brenda tas Kalėdų sapnas nusinešdamas šalnų gėles.
Tu nemiegok, žiūrėk plačiom akim,
Gal pamatysi Senį Šaltį su didelėm ausim.

Tos gležnos sniego pilys, fantazijų kalnai,
Tos gražios eglės, kalėdiniai žaislai,
Tos mielos mintys, linkėjimai karšti,
Lai jos aplanko Tavo širdį.
Gražių Šv. Kalėdų!

Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė,
Užsnūdus žemė sniego pataluos.
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę,
Užmigusiam lopšinę uždainuos.

Margas margas margučiukas,
Drūtas mielas smailučiukas,
Pokšt per galvą per abu,
Barkšt į kaktą nėr lygių.
Su šv. Velykomis!

Su saulės spinduliu pirmuoju,
Su džiaugsmo šypsenom veiduos.
Velykų rytmetį ankstyvą,
Suklupsime šventos maldos.
Kurią kuždės ne lūpos,
Širdys – žodžius švenčiausius atkartos!
Laimingi būkite sulaukę,
Prisikėlimo valandos!

Šią skaisčią pavasario dieną,
Dovanoju Velykų margutį.
Dar pridedu kvapą purienų,
Ir neblėstančios meilės truputį!

Pirmieji berželiai žaliuoja,
Saulutė gera, lyg mama,
Margiausiais margučiais marguoja
Pavasario šventė linksma.

Skubėkit, vaikai, pievos šaukia.
Kas gali ramus šiandien likt?!
Skubėkit, gal pasiseks jums
Velykų kiškutį sutikt?

Prisikėlimo rytas – pavasaris žemėj ir sieloj.
Atverkim savo širdį tyram džiaugsmui.
Trims gražiems žodžiams – Tikėjimui, Vilčiai, Meilei.
Sveikinu tave su šv.Velykom!

Saulė šviečia, gamta bunda,
Tai Velykos atidunda.
Lai jos atneša daug laimės, maišą pinigų ir meilės.
Su šv.Velykom!

Rodo 1966–1980 of 2272 posts