Eikit gyvenimo saulės sutikti, neškit šypseną, laimę kartu.
Tegul niekas nedrįsta sutrypti, kas svajonėse būna brangu.
Eikit – šypsokitės kaip šypsosi saulė, šildykit šypsena širdis visų.
Tegul šviečia vien laimė pasauly, tegul Jums būna be galo šviesu.

Šiandien tu nuostabiai atrodai su baltu nuotakos šydu,
Su žaliu rūtų vainikėliu ir ranka pasipuošus žiedeliu.
Daugiau nuo to meto tu nenešiosi, neseksi vainiko prie plaukų,
Tik aukso žiedą tu nešiosi ir vis ilgiesies gimtų namų.
Šalia tavęs dar liks draugų būrelis, bet tavo juokas ten jau neskambės.
Tavęs jau laukia naujas ilgas kelias, nauji džiaugsmai ir rūpesčiai nauji.
Tu pažiūrėk kaip mamos ašarėlė rieda ir plaka tėvo nerami širdis,
Juk jie tave augino ir mylėjo, o šiandien tu ne jų, o jo esi.
Laimės, meilės didelės brangus jaunavedžiai.

Kaip nuostabu surasti meilę,
Kai nesitiki visai.
Švelnumą ir beribę laimę
Pajausti dviese jau kitaip.
Tas subrandintas dviejų jausmas –
Likimo dovana.
Skraidykit sieloje lyg paukščiai
Ir būkit amžinai šalia!

Mylėkit vienas kitą tyliai,
Be priekaištų ir pažadų.
Mylėkit taip, kaip paukščiai myli,
Apsvaigę nuo gimtų šilų.

Tegul vienos širdies plakimą,
Kita širdis visad išgirs.
Ir jeigu suvedė likimas,
Tegul jau niekad neiškirs.

Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du, o du takai, į platų kelią susilieja.

Te Jus meilė, kaip jūra gili, niekuomet neišsenka.
Tai išsemt ir užšaldyt, tegul niekas jėgų nesuras.
Tiesia (….jo vardas) rankas,
Duoki, (…jos vardas), jam ranką!
Ir keliaukit kartu į bekraštes draugystės marias.
Tegul Jūsų laimės žiburys būna aukštai, sunkiai pasiekiamas, bet ryškus ir niekada negęstantis.
Gyvenkit laimingai metų visą šimtą
Su manim bendraukit – sukurkit šeimą rimtą.
O dabar kreipiuosi aš tik į jaunuosius
Ir gandrišką paslaptį Jiems abiem išduosiu.
Mat aš gandras senas ir visad taip būna
Kas manęs paklauso tam atnešu sūnų.
O kada praeina dar keli meteliai
Aš mamytės džiaugsmui atnešu dukrelę!
Amžinos laimės linki jums Gandras.

Ir sumainykim aukso žiedus
Pakelkime sklidinas taures.
Kodėl tau ašara auksinė rieda,
Juk tai tik kelio vidurys.

Vaikų sulauksite jau greitai,
Pažinsite gyvenimo kančias.
Jaunyste, kur tu jau pabėgai
Gražinkite man tas dienas.

Kai eisit, eikit tik kartu per žemę
Siaurais takeliais eikit kur šviesiau
Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų
Lašelį laimės gerkite pusiau.

Jau likimas Jums žiedus sumainė,
Jau prisiekta mylėt amžinai.
Tegul būna graži Jūsų meilė,
Tegul gimsta Jums gražūs vaikai.
Tad dalinkitės Judu vargais,
Ir laimės mažytę dalelę.
Viską, viską dabar jau perpus,
Visą ilgą gyvenimo kelią.

Skamba varpinės rotušių bokštuos!
Trimituoja danguj Angelai!
Veža piršlį melagį Jo pokštuos
Sidabriniai jaunikio žirgai.
Lyg šventykloje žvakė įkaitus
Tirpsta laimė balta suknele.
Tyra meilė nutvieskus Jos veidus
Vainikuos aureole šventa.

Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Te nedreba audroj ir vėjy,
Suraskite į laimę taką, –
Drauge žygiuodami, Jaunieji!

O dviese juk geriau,
Ir saulę šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau –
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.

Tegul ant Jūsų bendro tako
Žiedai gražiausi pražydės,
O sutuoktuvių proga linkim
Abiem daug laimės didelės…

Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,-
Mylėkit vienas kitą.
Kai viesulai ims siausti
Ir negandom dangus pajuos,-
Laikykit vienas kitą.
Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,-
Matykit vienas kitą.
Kai džiaugsmas degs,
Ar skausmas maus Jums širdį,-
Girdėkit vienas kitą.