Garbingo amžiaus jubiliejus –
Vainikas metų praeities,
Kur rasi smilgų ir lelijų.
Tokia pusiausvyra lemties,
Kad pilką dieną šventė keičia,
O ją – sunki darbų našta…
Branginki, vertinki ir džiaukis
Dalia, kuri vien tau skirta.

Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas,
Ir nueitų dienų graži rimtis.
Tai, kas praėjo, kas jau buvo –
Kaip kraitis, dovana arba lemtis.
O būsimieji metai tegul būna
Praėjusių brandus ir ilgas tęsinys!

Kažkas nusineša metus,
Greitus, kaip vėjas,
Ir svajingus, kaip jūra.
Kažkur nusineša metus,
Žalius ir žydinčius, kaip vasara
Kažkas nesugrąžinamai nusineša
Džiaugsmus ir lukesčius,
Nekviesdamas sustoti ir palinkėdamas
Tik vieną kelią į gyvenimą.

Sako, kad gėles dovanoja tiems,
Kuriuos labiausiai myli ir gerbia.
Sako, kad ten, kur daug gėlių,
Nelieka vietos skausmui.
Sako, kad ten, kur žydi gėlės,
Viešpatauja laimė.
Tad dovanojam tau viso pasaulio gėles,
Kad jos amžinai žydėtų,
Ir neštų vien laimę, meilę ir džiaugsmą!

Bėga metai pašėlusiais žingsniais,
Vos suspėji su jais kartu eit.
O akimirkos laikrodžio tiksi,
Ir taip viskas čia vyksta per greit.

Rodos vakar buvai labai jaunas,
Nesuspėjo praeiti diena.
Tegu metai skubėti jau liaunas,
Nebespėja jaunystė drauge.

Tai kas, kad smilkiniai jau bala,
Tai kas, kad skauda ką ir būna neramu.
Gerai, kad širdyje jaunystė nesušala.
Gerai, kad tu gyventi, juoktis, dirbti vis gali.
Laimingas, kad ištiest pagalbos ranką,
Patart, paguost, padėt gali.
Kad tau vis dar jėgų užtenka,
Ir nuovargio perdaug dar nejauti.
Te neužgesta tavo laimės švyturys.
Te nepavargsta stiprios rankos ir širdis.
Laiminga(as) būki visada su jauna šypsena veide.

Tamsiame palėpės kampe palikai vienišą lėlę,
Tai buvo šauni lėlė – tai buvo nerūpestinga vaikystė.
Užverk palėpės duris ir pažvelk pro langą,
Saulė jau pakilusi linksma triūsia.
Atėjo Tavo X – asis ruduo (vasara)…
Lai dienos bus kupinos linksmos vyturio giesmės,
Lai prie tavo gyvenimo tako žydi ryškiausi žiedai.

Yra metuose viena diena, kai visą dieną šypsosi saulė,
O naktį krenta žvaigždės tik Tau.
Yra metuose diena, kai Tau akyse sutelpa visos gėlės ir visas pasaulis.
Yra metuose diena, kai Tau skiriami patys gražiausi žodžiai…
Tai yra Tavo Gimimo diena!

Būk ta, kurios rankos laiko pasaulį.
Kurios širdis sušildo žemę.
Kurios daina įsako mylėti.
Kurios žodis įsako gyventi.
Būk šviesa, kurioje viskas auga.
Būk daina, kurią visi dainuoja.
Būk tiesa, kurios trokšta visas pasaulis.

Daug, daug vilčių, minčių, svajonių
Širdis sutiks ir išlydės,
O metai kaip tie paukščiai tolyn
Skubės ir vėl skubės.
Tebūnie ilgas Jūsų kelias,
Ir toliai saulės sklidini,
O metai kaip sraunus upelis
Tegul gaivina laimės vilnimis.

Ne skaičiai nulemia metus, o mūs keliai, darbai ir mintys.
Tuo, kuo praturtinam kitus, mokėdami save dalinti.
Tad liki visada tokia, kokią mes mylim ir pažystam,
Su šypsena gera, jaukia ir siela sklidina jaunystės!