Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. – J. V. Gėtė.

Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. – J. V. Gėtė.

Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – L. Tolstojus.

Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.

Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.

Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – J. V. Gėtė.

Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. – F. Nyčė.

Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. – J. V. Gėtė.

Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – Emilis Fagė.

Protingi žmonės – geriausia enciklopedija. – J. V. Gėtė.

Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – J. V. Gėtė.

Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. – J. V. Gėtė.

Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – J. V. Gėtė.

Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. – V. Hugo.