Lašas prakaito ant smilkinių
Ir giedra akių šviesa.
Išskaptuotos laiko skaptuku,
Šypsosi raukšlelės kaktoje.
Tyliai vaikštai sodo takeliu.
Ar tai apie mus, tėveli, vis mąstai?
Kad ir kaip pavargę nuo darbų
Skuba į gimtus namus sugrįžt vaikai
Atsigerti šulinio vandens,
Atsisėst po klevu šakotu,
Prisiglausti, tėve, prie tavęs.
Kad stiprios sveikatos tau Dievulis duotų.