Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą

Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba. – E. M. Arnstas.

Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla < …>, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, < …> ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis. – A. Baranauskas.

Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. – J. Jablonskis.

Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas. – Demokritas.

Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. – M. Daukša.

Trumpas protas – ilga kalba. – Aristofanas.

Geriau daugiau žinoti negu kalbėti. – T. M. Plautas.

Kalba duota nuslėpti mintį. – Š. M. de Taleiranas-Perigoras.

Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. – J. Jablonskis.

Laikas yra tai, ką rodo laikrodis. – A. Einšteinas.

Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. – O. de Balzakas.

Laikas – pati didžiausia iš visų brangenybių. – Teofrastas.

Laiko praradimas tuo skaudesnis, kuo žmogus išmaningesnis. – J. V. Gėtė.

Laikas – tai protinės veiklos darbuotojo kapitalas. – O. de Balzakas.

Šykštuolis pamiršta, kaip greitai bėga laikas ir koks trumpas gyvenimas. – D. Didro.

Rodo 436–450 of 2272 posts