Mintys apie mirtį

Teismai teisia už viso gyvenimo darbus, o visus nuosprendžius skiria mirtis. – O. Vaildas.

Mūsų gyvenime nėra nieko svarbesnio už dvasios tobulinimą. Netobulinti dvasios reiškia siekti mirties, o tai reiškia nesiekti nieko, nes mirtis ir taip mus pasiims. – K. Kastaneda.

Skiriantis su gyvenimu mirties baimės nėra, ir jeigu kas priešinasi ir virpa, tai tik pats kūnas, pats kraujas, o protas ir visa, kas sudaro žmogaus sąmonę, būna pasyvus, šaltas liudininkas… – E. Kapijevas.

Jeigu tavo gyvenimas susiklostė nesėkmingai, tai gal pavyks gerai numirti. – F. Nyčė.

Beprotiška gyvam žmogui galvoti apie mirtį. – M. Gorkis.

Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, kad ir genijus neišvengs mirties. – J. V. Gėtė.

Išminčius gyvenimo pabaigoje supranta, kad mirtis baisi tik iš šalies, artimiems žmonėms, o sau pačiam mirties nėra, ir pats žmogus savaime kaip gimė nemirtingas, taip ir mus palieka… – M. Prišvinas.

Brangiai atsieina būti nemirtingam: už tai ne kartą tenka mirti dar gyvam. – F. Nyčė.

Žmogaus siela tobulėja iki pat mirties. – Hipokratas.

Vertingiausia gyvenime – tai galimybė pasirinkti mirtį, bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar nesi tam pasirengęs. – E. M. Remarkas.

Trokšti mirties, kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis gyvenimo atėjus laikui mirti. – A. Fransas.

Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi. – F. Bekonas.

Kiekvienas žmogus visada miršta pernelyg anksti – arba pernelyg vėlai – ir vis dėlto visas jo gyvenimas tą momentą baigiasi, po juo rūpestingai nubrėžiamas brūkšnys, ir prasideda rezultatų suvedimas. – Ž. P. Sartras.

Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi. – A. Čechovas.