Brangiai atsieina būti nemirtingam: už tai ne kartą tenka mirti dar gyvam. – F. Nyčė.

Išminčius gyvenimo pabaigoje supranta, kad mirtis baisi tik iš šalies, artimiems žmonėms, o sau pačiam mirties nėra, ir pats žmogus savaime kaip gimė nemirtingas, taip ir mus palieka… – M. Prišvinas.

Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, kad ir genijus neišvengs mirties. – J. V. Gėtė.

Beprotiška gyvam žmogui galvoti apie mirtį. – M. Gorkis.

Jeigu tavo gyvenimas susiklostė nesėkmingai, tai gal pavyks gerai numirti. – F. Nyčė.

Skiriantis su gyvenimu mirties baimės nėra, ir jeigu kas priešinasi ir virpa, tai tik pats kūnas, pats kraujas, o protas ir visa, kas sudaro žmogaus sąmonę, būna pasyvus, šaltas liudininkas… – E. Kapijevas.

Mūsų gyvenime nėra nieko svarbesnio už dvasios tobulinimą. Netobulinti dvasios reiškia siekti mirties, o tai reiškia nesiekti nieko, nes mirtis ir taip mus pasiims. – K. Kastaneda.

Teismai teisia už viso gyvenimo darbus, o visus nuosprendžius skiria mirtis. – O. Vaildas.

Visiems mums derėtų atsiminti, jog turime mirti, ir tada visi gyventume taip, tarsi būtume tikri, jog turime gyventi amžinai. – F. Gvičardinis.

Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – J. Girnius.