Mintys apie žmones

„Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – F. Nyčė.

Taikydamasis švelniai sakant, į “angelus”, žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.

Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. – W. Magee.

Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – J. V. Gėtė.

Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – J. V. Gėtė.

Protingi žmonės – geriausia enciklopedija. – J. V. Gėtė.

Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – Emilis Fagė.

Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. – J. V. Gėtė.

Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. – F. Nyčė.

Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – J. V. Gėtė.

Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.

Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – I. Kantas.

Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.

Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.