Mintys apie žmones

Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.

Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.

Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – L. Tolstojus.

Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – J. V. Gėtė.

Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. – J. V. Gėtė.

Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – J. V. Gėtė.

Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. – J. V. Gėtė.

Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent “geras” žmogus, tuo tarpu “blogas” žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.

Žmogus – gamtos tvarinys, jojantis jai ant sprando. – Jeronimas Laucius.

Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.

Šeima – tai bendrija, susidedanti iš pono, ponios ir dviejų vergų – iš viso iš dviejų žmonių. – A. Birsas.

Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė.

Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – J. V. Gėtė.

Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas, – sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu – F. Nyčė.