Gražūs žodžiai Mamai

Kol žmonės myli, tol atleidžia. – F. de Larošfuko.

Meilė yra jėga, kurianti meilę. – E. Fromas.

Meilė – tai stiprūs ir balti sparnai. – M. K. Čiurlionis.

Ten, kur meilė arba neapykanta nevaidina jokio vaidmens, moteris vaidina vidutiniškai. – F. Nyčė.

Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – J. Marcinkevičius.

Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis – tai gali padaryti gyvenimą kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – J. V. Gėtė.

Naujumo žavesys meilėje yra panašus į vaismedžių žydėjimą: jis greitai nublanksta ir daugiau niekada nesugrįžta. – F. de Larošfuko.

Meilė viena, bet jos imitacijų – tūkstančiai. – F. de Larošfuko.

Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu. – M. K. Čiurlionis.

Meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti. – A. Diuma.

Meile neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis džiaugsmas yra jausti, kad ji gyva. – O. Vaildas.

Meilė išryškina kilniąsias ir slaptąsias mylinčiojo savybes, – tai, kas jame reta ir išskirtina, todėl ji lengvai klaidina, kai norima išsiaiškinti, kas jame yra taisyklė. – F. Nyčė.

Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto. – J. Grušas.

Džiaugsmas ir skausmas, mintis nerami,/ Audrina protą kančia maloni./ Žavesį keičia sunkus liūdesys, –/ Jeigu tu myli, laimingas esi. – J. V. Gėtė.