Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Poëtæ nascuntur, oratores fiunt.
Poetais gimstama, kalbėtojais tampama.

Peritis in sua arte credendum est.
Patyrusiais savo srityje reikia pasitikėti.

Pauper ubique jacet, dives ubique placet.
Vargšas visur žeminamas, turtuolis visur vertinamas.

Ultra posse nemo obligatur.
Niekas neįpareigojamas daryti neįmanomo.

Quod hodie non est, cras erit.
Ko šiandien nėra, rytoj bus.

Ubi fumus, ibi ignis.
Kur dūmai, ten ugnis.

Tempus vulnera sanat.
Laikas gydo žaizdas.

Tempora mutantur nos et mutamur in illis.
Laikai keičiasi, ir mes su jais keičiamės.

Tacuisse sæpe melius est, quam admonere.
Dažnai geriau patylėti, negu patarinėti.

Stultorum infinitus est numerus.
Kvailių skaičius – begalinis.

Spiritus promptus est, caro infirma.
Dvasia ryžtinga, kūnas silpnas.

Spiritus flat ubi vult.
Dvasia dvelkia kur nori.

Sol lucet omnibus.
Saulė šviečia visiems.

Si vis vincere, disce pati.
Jei nori nugalėti, išmok kentėti.

Si tacuisses, philosophus mansisses.
Jei būtum tylėjęs, būtum likęs filosofas (būtume nepastebėję tavo kvailumo, atvirkščiai, galvotume, kad tyli, nes esi labai protingas).

Rodo 151–165 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis