Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Qui lavat asinum, perdit aquam et saponem.
Kas prausia asilą, tas be reikalo eikvoja vandenį ir muilą.

Omnia mea mecum porto.
Visa, ką turiu, nešuosi su savimi.

Quam timidus est, paupertatem qui timet!
Koks bailys yra tas, kuris bijo skurdo!

Spiritus promptus est, caro infirma.
Dvasia ryžtinga, kūnas silpnas.

Spiritus flat ubi vult.
Dvasia dvelkia kur nori.

Sol lucet omnibus.
Saulė šviečia visiems.

Si vis vincere, disce pati.
Jei nori nugalėti, išmok kentėti.

Si tacuisses, philosophus mansisses.
Jei būtum tylėjęs, būtum likęs filosofas (būtume nepastebėję tavo kvailumo, atvirkščiai, galvotume, kad tyli, nes esi labai protingas).

Simulans amicum inimicus inimicissimus.
Pats pavojingiausias priešas yra tas, kuris apsimeta draugu.

Similis simili gaudet.
Toks tokiu džiaugiasi.

Verba volant, scripta manent.
Žodžiai nuskrenda, raštas lieka.

Si invitus pares, servus es, si volens – minister.
Jei nenoromis paklūsti – esi vergas, jei su noru – esi tarnas.

Verba docent, exempla trahunt.
Žodžiai moko, pavyzdžiai traukia.

Sæpe nihil inimicius homini, quam sibi ipse.
Dažnai žmogus pats sau didžiausias priešas.

Una domus non alit duos canes.
Vienam namui nereikalingi du šunys.

Rodo 151–165 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis