Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.

Gamtoje pasitaiko stebėtinų reiškinių – smegenų sukrėtimas. O smegenų tai nėra! – V. Karalius.

Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta; ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės. – J. V. Gėtė.

Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje. – V. Engelgartas.

Pasiilgusi žmonių, panašių į save, gamta susikuria sau vieną kitą genijų. – V. Karalius.

Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas. – J. V. Gėtė.

Gamta gydo, gydytojas slaugo. – Hipokratas.

Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto.

Gamtos vainikas – Meilė. – J. V. Gėtė.

Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą. – J. V. Gėtė.