Štai atėjo vėl Kalėdos!
Teišnyksta visos bėdos,
Lai pražūva skurdo baimė,
Ir visiems ateina laimė!

Kalėdų šventės nuskamba varpais,
Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis.
Lai linksmos būna jos!
Na, o Naujais metais,
Turtingi būkite idėjom ir darbais.

Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį,
Juk reikia mūsų sielai atgaivos.

Prisiglauskim prie skubančio laiko,
Jis taip dosniai metus mums suraiko.
Tad uždegę šviesas ant Kalėdinio stalo,
Vieni kitiem palinkėkim saulėto kelio.

Tegul su laime, su džiaugsmu,
Su paprastu švelniu juoku,
Ir dideliu tikrų draugų būriu,
Ateina gražiausios metų šventės.
Su Šv. Kalėdomis!

Eglė, sniegas ir lemputės,
Kalakutas ir šakutės,
Tortas, žvakės, skrandžio bėdos,
Visa tai yra Kalėdos!

Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų,
Draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu.
Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom,
Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom.

Dangus ir žemė žvaigždėmis sužiro,
Tyli naktis ramybės sklidina.
Ateik, ateik, Kalėdų Kristau,
Teaušta laimės ir vilties diena!

Te pražysta šv. Kalėdų rytą,
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu.

Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo,
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi.
Ir šilumos, lyg duonos atsikandę,
Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.