Mintys apie gyvenimą

Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla < …>, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, < …> ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis. – A. Baranauskas.

Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba. – E. M. Arnstas.

Aš privalau valdyti laiką, o ne jis mane. – G. Meir.

Šykštuolis pamiršta, kaip greitai bėga laikas ir koks trumpas gyvenimas. – D. Didro.

Laikas – tai protinės veiklos darbuotojo kapitalas. – O. de Balzakas.

Laiko praradimas tuo skaudesnis, kuo žmogus išmaningesnis. – J. V. Gėtė.

Laikas – pati didžiausia iš visų brangenybių. – Teofrastas.

Laikas yra tai, ką rodo laikrodis. – A. Einšteinas.

Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. – J. Jablonskis.

Visos žmogaus jėgos – tai laiko ir kantrybės mišinys. – O. de Balzakas.