Mintys apie mirtį

Kai ima atrodyti, kad tau niekas nesiseka, kad tu beveik žlugęs, atsigręžk į savo mirtį ir paklausk ar tai tiesa. Ir mirtis pasakys, kad tu klysti, kad viskas yra niekai išskyrus jos prisilietimą. – K. Kastaneda.

Gandai apie mano mirtį buvo gerokai perdėti. – M. Tvenas.

Mirtis mus sunaikina, arba išlaisvina. Išvaduotiems, nuėmus naštą, lieka kažkas geresnio, sunaikintiems nieko nelieka; pražūva ir gera, ir bloga. – Seneka.

Gyventi be naudos – prieš laiką mirti. – J. V. Gėtė.

Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai yra tiesa. – O. Vaildas.

Be meilės pasaulis iš tiesų yra mirties pasaulis, kuriame ir mirtis praranda savo reikšmingumą. – J. Girnius.

Visiems mums derėtų atsiminti, jog turime mirti, ir tada visi gyventume taip, tarsi būtume tikri, jog turime gyventi amžinai. – F. Gvičardinis.

Teismai teisia už viso gyvenimo darbus, o visus nuosprendžius skiria mirtis. – O. Vaildas.

Mūsų gyvenime nėra nieko svarbesnio už dvasios tobulinimą. Netobulinti dvasios reiškia siekti mirties, o tai reiškia nesiekti nieko, nes mirtis ir taip mus pasiims. – K. Kastaneda.

Skiriantis su gyvenimu mirties baimės nėra, ir jeigu kas priešinasi ir virpa, tai tik pats kūnas, pats kraujas, o protas ir visa, kas sudaro žmogaus sąmonę, būna pasyvus, šaltas liudininkas… – E. Kapijevas.

Jeigu tavo gyvenimas susiklostė nesėkmingai, tai gal pavyks gerai numirti. – F. Nyčė.

Beprotiška gyvam žmogui galvoti apie mirtį. – M. Gorkis.

Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, kad ir genijus neišvengs mirties. – J. V. Gėtė.

Išminčius gyvenimo pabaigoje supranta, kad mirtis baisi tik iš šalies, artimiems žmonėms, o sau pačiam mirties nėra, ir pats žmogus savaime kaip gimė nemirtingas, taip ir mus palieka… – M. Prišvinas.