Mintys apie mirtį

Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai yra tiesa. – O. Vaildas.

Kurti – tai užmušti mirtį. – R. Rolanas.

Kai ima atrodyti, kad tau niekas nesiseka, kad tu beveik žlugęs, atsigręžk į savo mirtį ir paklausk ar tai tiesa. Ir mirtis pasakys, kad tu klysti, kad viskas yra niekai išskyrus jos prisilietimą. – K. Kastaneda.

Gandai apie mano mirtį buvo gerokai perdėti. – M. Tvenas.

Mirtis mus sunaikina, arba išlaisvina. Išvaduotiems, nuėmus naštą, lieka kažkas geresnio, sunaikintiems nieko nelieka; pražūva ir gera, ir bloga. – Seneka.

Beprotiška gyvam žmogui galvoti apie mirtį. – M. Gorkis.

Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, kad ir genijus neišvengs mirties. – J. V. Gėtė.

Išminčius gyvenimo pabaigoje supranta, kad mirtis baisi tik iš šalies, artimiems žmonėms, o sau pačiam mirties nėra, ir pats žmogus savaime kaip gimė nemirtingas, taip ir mus palieka… – M. Prišvinas.

Brangiai atsieina būti nemirtingam: už tai ne kartą tenka mirti dar gyvam. – F. Nyčė.

Žmogaus siela tobulėja iki pat mirties. – Hipokratas.

Vertingiausia gyvenime – tai galimybė pasirinkti mirtį, bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar nesi tam pasirengęs. – E. M. Remarkas.

Mirtis – rimtas dalykas, tai gyvenimo dalis. Mirti reikia oriai. – A. Lunačiarskis.

Jei mirtis būtų gėriu, dievai nebūtų nemirtingi. – Sapfo.

Joks blogis nėra didelis, jei jis paskutinis. Atėjo pas tave mirtis? Ji būtų baisi, jei galėtų būti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba greitai bus praeityje, jokiu būdu ne kitaip. – Seneka.