Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Sæpius locutum, nunquam me tacuisse p?nitet.
Dažnai gailiuosi, kad kalbėjau, kad tylėjau – niekada.

Qualis dominus, talis servus.
Koks ponas, toks ir tarnas.

Plus potest asinus negare, quam philosophus probare.
Asilas gali daugiau paneigti, negu filosofas įrodyti.

Omnis canis in porta sua magnus est latrator.
Kiekvienas šuo savo tarpuvartėje drąsiai loja.

Malum nullum est sine aliquo bono.
Nėra blogio, kurs neturėtų ko nors gero.

Pauperibus deesse peccatum est.
Vargšams nepadėti – nuodėmė.

Mors certa, hora mortis incerta.
Mirtis – tikra, mirties valanda – netikra, t.y. žinome, kad mirsime, tik nežinome, kada.

Jejunus venter non audit verba libenter.
Alkanas pilvas kalbų nemėgsta.

Infortunium tuum celato, ne gaudio inimicos afficias.
Savo nelaimę slėpk, kad priešams nesuteiktum džiaugsmo.

Fer patienter onus, fac sapienter opus.
Kantriai nešk naštą, protingai dirbk darbą.

Fortuna non addit sapientiam.
Laimė išminties neprideda.

Cujus regio, ejus religio.
Kieno valdžia, to ir religija.

Etiamsi omnes, ego non.
Nors ir visi sutinka, o aš ne.

Nescias, quod scis, si sapis.
Jei esi protingas, tylėk, kad ir žinai.

Per angusta ad augusta.
Per sunkumus į aukštumas.

Rodo 241–255 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis