Lotyniški posakiai

Concordet sermo cum vita. – Seneca.
Tesiderina kalba su gyvenimu.

Turbato melius capiuntur flumine pisces. – Ovidius.
Drumstame vandenyje geriau gaudomos žuvys.

Gaudia principium nostri sunt sæpe doloris. – Ovidius.
Džiaugsmas dažnai esti mūsų skausmo pradžia.

Bis repetita placebit. – Horatius.
Dukart pakartojus, patiks.

Ducunt volentem fata, nolentem trahunt. – Seneca.
Su noru einantį likimas veda, be noro – traukia.

Inopiæ desunt multa, avaritiæ omnia. – Publilius.
Varguoliui daug ko trūksta, gobšuoliui – visko.

Malus bonum ubi se simulat, tunc est pessimus. – Publilius.
Kai blogas žmogus apsimeta geru, tada jis tampa pačiu blogiausiu.

Quem dii diligunt, adolescens moritur. – Plautus.
Tas, kurį myli dievai, miršta jaunas.

Non tam præclarum est scire Latine, quam turpe nescire. – Cicero.
Ne taip gražu mokėti lotyniškai, kaip gėda nemokėti.

Spes inopem, res avarum, mors miserum levat. – Publilius.
Viltis paguodžia vargšą, turtas – gobšuolį, mirtis – nelaimingąjį.

Vita est nobis aliena magistra. – Dionysius.
Iš svetimo gyvenimo mokomės.

In idem flumen bis non descendimus. – Seneca.
Į tą patį upės vandenį dukart neįbrendame.

Consuetudo est altera natura. – Cicero.
Įpratimas – antras prigimimas.

Cibi condimentum est fames. – Cicero.
Alkis – maisto prieskonis.