Taikydamasis švelniai sakant, į “angelus”, žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.
Taikydamasis švelniai sakant, į “angelus”, žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.
Mylintieji apglėbia tai, kas yra tarp jų, o ne viens kitą. – K. Džibranas.
Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. – W. Magee.
Nuo meilės yra visokių vaistų, bet nėra nė vieno patikimo. – F. de Larošfuko.
Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – J. V. Gėtė.
Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis. – Publijus Siras.
Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. – J. V. Gėtė.
Būti žmogum – reiškia būti kovotoju. – J. V. Gėtė.
Didžiai liūdintys žmonės išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – F. Nyčė.
Žmogus – tai jo poelgiai. – G. Hėgelis
Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – J. V. Gėtė.
Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.
Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – I. Kantas.
Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.
Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.
Rodo 1006–1020 of 1397 posts
