Išaušo rytas jubiliejaus.
Greit saulė atrakins vartus.
Ir visos gėlės spalvas lieja,
Kad jis išliktų nuostabus.

Kad laime žėrintys šaltiniai
Pasiektų džiaugsmo upelius,
Kad rasos tyros, krištolinės
Bučiuotų žiedlapius švelnius!

O jie, prie skruostų prisiglaudę,
Pajutę virpėsi širdies,
Viliotų žengt į erą nauja,
Kur gėrio upės išsilies…

Kur praeitis giliai nuskendus
Negrįš pro tiltus užmaršties.
Džiaugsminga šypsena ant veido
Ir rankos sveikinti išsities:

Tegu Tavieji jubiliejai
žiedais pavasariu praskrieja!

Sako, kad gėles dovanoja tiems,
Kuriuos labiausiai myli ir gerbia.
Sako, kad ten, kur daug gėlių,
Nelieka vietos skausmui.
Sako, kad ten, kur žydi gėlės,
Viešpatauja laimė.
Tad dovanojam tau viso pasaulio gėles,
Kad jos amžinai žydėtų,
Ir neštų vien laimę, meilę ir džiaugsmą!

Tamsiame palėpės kampe palikai vienišą lėlę,
Tai buvo šauni lėlė – tai buvo nerūpestinga vaikystė.
Užverk palėpės duris ir pažvelk pro langą,
Saulė jau pakilusi linksma triūsia.
Atėjo Tavo X – asis ruduo (vasara)…
Lai dienos bus kupinos linksmos vyturio giesmės,
Lai prie tavo gyvenimo tako žydi ryškiausi žiedai.

Yra metuose viena diena, kai visą dieną šypsosi saulė,
O naktį krenta žvaigždės tik Tau.
Yra metuose diena, kai Tau akyse sutelpa visos gėlės ir visas pasaulis.
Yra metuose diena, kai Tau skiriami patys gražiausi žodžiai…
Tai yra Tavo Gimimo diena!

Būk ta, kurios rankos laiko pasaulį.
Kurios širdis sušildo žemę.
Kurios daina įsako mylėti.
Kurios žodis įsako gyventi.
Būk šviesa, kurioje viskas auga.
Būk daina, kurią visi dainuoja.
Būk tiesa, kurios trokšta visas pasaulis.