Miela mūsų mama esi tarsi saulė,
Tavo veidas šviečia lyg ryto rasa.
Ir pati geriausia visame pasaulyje,
Nes tokia šioj žemėj tiktai viena.
Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją be galo myliu…
Mamos šypsny atgyja pasakos, lopšinės,
Žaislai prasijuokia kartu su tėveliu.
Mažuti, stiebkis, auk didutis,
Tavęs daug laukia nuostabių dienų.
Ko jums reikia?
Meilės ar sveikatos?
Laimės – kaip pasaulis didelės?
Džiaugsmo ar sėkmės ar šimto metų?
O gal visko po truputį ir iš eilės?!
Tu šypsokis linksmai,
Nes jaunystė šviesi.
Ir neleiski jos vėjams kedent.
Ir atmink, kad visi
Esam žmonės maži,
Vieną kartą atėję gyventi.
Te pildosi norai,
Kad širdis mylėtų,
Kad svajonės nenumirtų,
Kad metai neskubėtų,
Švelnumas lūpomis kalbėtų,
O neapykanta tylėtų!
Su Gimtadieniu!
Vėl prabėgo lyg šešėlis metai pasverti lemties,
Pasivyti taip norėtum, bet nėra vilties.
Tad kiekvieną naują dieną pasitiki su viltim,
Nors sugrįžti ji negali, te ilgiau bus su tavim.
Mes linkim tau turėti tikslą,
Ir plaukt svajonių vandenuos.
Žmogus kol jaunas – gali viską!
Taigi gyvenk, mylėki ir svajok!
Gimimo dienos proga,
Siunčiu Tau baltą, vanilinį bučkį,
Su ilgesio razinom, tikėjimo gabaliukais,
Džiugesio glaistu ir nuoširdumo įdaru.