Šypsos katinas ūsuotas,
Sargis nebenori loti,
Uodegom kelius tik brauko
Ir gardaus pyrago laukia.
Žino, kad jų šeimininkas
Šiandien šventės kaltininkas.
Juk gimtadienis – proga,
Jam metukai jau – jėga!
Šypsos katinas ūsuotas,
Sargis nebenori loti,
Uodegom kelius tik brauko
Ir gardaus pyrago laukia.
Žino, kad jų šeimininkas
Šiandien šventės kaltininkas.
Juk gimtadienis – proga,
Jam metukai jau – jėga!
Mieloji mama, tu buvai ir liksi
Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu.
Kaskart sudrėkusiom akim vaikus sutiksi
Ir apie jų klaidas, džiaugsmus kas kartą klausi.
Sugrįžti trokštame kur tu,
Kur senas beržas, kur gimtinė,
Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama
Širdy tavojoj meilė begalinė.
Ar matei, kaip meškutis šį rytą tau šypsojos ir leteną tiesė,
Ar skaitei vėjo laišką rašytą, jis ant lango tau pasaką piešė,
Ar girdėjai, kaip žodžiai šlamėjo: „Su gimimo diena, mielas vaike!“
Žydėkite kaip visos gėlės žydi,
Ir būkite jauna jauna
Atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau
Gėlė laiminga būna visada
Tegul visuomet šypsosi jums saulė
Tegul visuomet neduoda jums liūdėt
Gimtadienio proga dovanoju laimės saują,
Ir viso to ko MAMAI galima linkėt.
Nusišypsok.. Pažvelk į dangų..
Matai, saulutė šoka su mėnuliu tango..
Po sniegą laksto jų mažyčiai spinduliukai..
Jie pina laimę Tau iš meilės burbuliukų..
Štai snaigių choras pradeda dainas..
Jos visos šiandien tik apie Tave,
Nes tai Tavo Gimtadienio Diena..
Pravėrėme duris –
Išėjom, išplasnojom…
Mus tolimi pasauliai šaukė –
Ta nenumaldoma pavasario viltis…
Melsvon tolybėn mūsų valtys plaukė,
Bet būk rami, sugrįšim, mama!
Mūs širdyse Jums
Begalinė meilė šlama…
Pavasario daigelio žalio,
Saulutės šilumos,
Gyvenime tiesaus kelelio,
Mamytės šypsenos,
Beauštančio laimingo ryto,
Gerų draugų šalia,
Ir visko, ko širdelė geidžia
Gimimo dienos proga!
Už meilę, šilumą, jaukumą,
Už giesmę vyturio, gėles, dangaus vaiskumą
Dėkoju Tau, mieloji mama, iš širdies,
Man Tavo meilės reikia nuo gimimo lig mirties.
Atleisk, jei nepastebėjom
Rasos lašelio Tavo akyse.
Jei pavargai, ne visada suspėjom…
Paskendusią vis matėm darbuose…
Tegul nors šiandien, Tavo šventės rytą,
Vasario snaigės gėlėmis žydės,
O Mūsų žodžiai dar neišsakyti
Lai Tavo širdį šiluma užlies.
Pasėdėk, parymok sidabruotą galvą parėmus,
Tolsta, tolsta gražiausi gimtinės takai:
Žinom, kad atiduotum savąją širdį,
Kad laimingi tik būtų tavieji vaikai.
O dienos liūdnos ir laimingos,
Ištirpsta džiaugsmo šurmuly.
Te nieko šiandien tau nestinga,
Aplinkui šypsos artimi…
Rodo 136–145 of 145 posts
