Jau Kalėdų senis lipa stogu,
Tuoj į kaminą kakos.
Jei buvai tu šiemet blogas,
Neišvengsi dovanos.
Su Šv. Kalėdom!

Tu, pažiūrėk, už lango sninga švelnumu,
Ir apkabinęs save, savo draugą, nusišypsok.
Tu, negailėk švelnumo paukščiui mažam,
Ir pastebėjęs žvaigždę danguj, kam nors dovanok.
Ir jeigu tau šiandien liūdna, būk geras, neliūdėk,
Savo svajonę, laimę likimui patikėk.

Dangus ir žemė žvaigždėmis sužiro,
Tyli naktis ramybės sklidina.
Ateik, ateik, Kalėdų Kristau,
Teaušta laimės ir vilties diena!

Te pražysta šv. Kalėdų rytą,
Stebuklingos snaigės ant langų,
Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus,
Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu.

Dovana

Po eglute linkiu Jums rasti
Pačių brangiausių dovanų:
Jėgų pradėtus darbus tęsti,
Stiprybės, polėkių, svajų,
Sveikatos taurę pilnutėlę,
Naujų minčių, skambių dainų,
Ir įkvėpimo kibirkštėlę,
Ir šypsenų – švelnių, šviesių.

Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo,
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi.
Ir šilumos, lyg duonos atsikandę,
Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.

Kai mažas angeliukas,
Parisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą Jauti? Kvepia Kalėdom!

Štai jau krenta baltos snaigės,
Tokios baltos tartum raidės.
Su baltai baltu sniegu aš linkiu daug dovanų.
Su Šventomis Kalėdomis.

Tai metas, kai sušyla širdys,
Kai namuose jaukiai dega žvakelės.
Ir švelniai kvepia eglutės šakos,
O žmonės dalinasi gerumu ir meile.
Su Šv. Kalėdom!