Lietuviškoj mūsų žemelėj
Ateina Kalėdų naktis,
Nematomi sniego varpeliai
Kiekvieną jos žingsnį skaitys.
Jau skamba, jau aidi, jau aidi
Žvaigždėta tyla ir keliai
Jau Motina Kūdikėlį glaudžia
Prie savo krūtinės meiliai.

Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija!
Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio!
O nykštukai tebešvenčia Jonines!
Bet vis tiek – linksmų šv. Kalėdų!

Apsnigtais takeliais rieda
Išsipusčiusios Kalėdos.
Rankose – snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys prie langų prišalo
Mums, belaukiantiems senelio.
Su meškute ir zuikiu
Jis atneš daug dovanų!

Te baltą Kalėdų vakarą,
Jūsų širdyse suvirpa meilė,
Sieloje įsiplieskia džiaugsmas,
O protą sujaukia Kalėdinis stebuklas.

Spragės pastogėje ledinės žvakės,
Pūs šiaurės vėjas, siaus laukuos žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.

Kai baltas angelas Tau ranką tiesia,
Imi tikėt, kad greit aušra nušvis.
Ir gruodžio ilgesys ne amžinas – atėjo,
Kalėdų džiaugsmas ir nauja viltis.
Su šventom Kalėdom!

Tegul šventų Kalėdų baltas spindesys
Gramzdina užmaršty, ko atsimint neverta,
Tegul žvaigždė sužibs tvirta viltis,
Kad laimės svaiguliui yra žmogus sutvertas.

Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės.
O širdys virpa – tai Kalėdų ilgesys,
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy.

Spindėkite širdies šviesa žvakutės,
Eglute puoškis šventiniais žiedais.
Tegu žaisliukuos džiaugsmas, laimė supas,
Kalėdų šventės niekad nesibaigs.

Po eglute linkiu tau rasti pačių brangiausių dovanų:
Turėti jėgų tęsti pradėtus darbus,
Stiprybės, svajų, naujų minčių, skambančių dainų,
Įkvėpimo kibirkštėlės ir šypsenų – šviesių, švelnių.
Su Šv. Kalėdom!