Velykos – krikščioniška šventė, kuri žymi Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Su Velykomis baigiasi Šventoji savaitė ir Gavėnia. Taip pat, simboliškai, ši šventė reiškia pergalę prieš mirtį – atgimstančią gamtą, naujo derliaus artėjimą. Taip švenčiamas pavasario ir gamtos žalumos sugrįžimas. Velykų data nėra fiksuota – ji kilnojasi tarp kovo 22 ir balandžio 25 dienos sekmadienių. Tai lemia, kad data derinama su žydų švente, kuri priklausoma nuo mėnulio kalendoriaus. Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio.
Velykos – tai iš pagonybės laikų atėjusi šventė, kuri nors dabar yra persipynusi su krikščioniškomis tradicijomis. Ši šventė yra laikoma gamtos pabudimo, prisikėlimo švente. Velykų pavadinimas siejamas su žodžiu „vėlės”, mat pagonybės laikais mūsų protėviai šiuo laiku lankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių.
Tai diena, kurios metu galima švęsti naują pradžią, pajusti tikrąjį pavasarį. Vaikai ypač mėgsta šventę dėl tradicijų ridenti margučius, laukti Velykų bobutės (ar Velykų zuikio).