Vienas iš pagrindinių Velykų simbolių yra Velykiniai margučiai – marginti kiaušiniai. Tradiciškai, dažniausiai naudojami vištų kiaušiniai. Pirmieji margučiai buvo marginami raudona spalva, kuri simbolizuoja Kristaus kraują, kai šis savo kančia atpirko žmonijos nuodėmes. Margučiai – atpirkimo, atgimimo simbolis.
Margučių marginimas priskiriamas ir prie dailės, kaip viena iš jos šakų. Lietuvoje, kaip tradiciniai, išskiriami du marginimo būdai – viena spalva nudažyto kiaušinio išskutinėjimas ir marginimas vašku. Taip pat, populiarus marginimas svogūnų lukštais ir kitais augalais.
Velykų metu viena didžiausių pramogų – margučių ridenimas ir varžymasis, kuris iš žaidžiančiųjų daugiausiai priešininkų margučių susirinks juos numušdamas savuoju, nuridentu nuo tam skirtos, tarsi čiuožyklos. Kita pramoga – lalavimas. Jo metu einama pas kaimynus ir prašoma margučių arba mainomasi turimais.
Velykų šventė yra neatsiejama nuo margučių. Taip yra todėl, kad nuo senų senovės kiaušinis simbolizavo tą patį ką simbolizuoja ir Velykos – atgimimą, gamtos prisikėlimą, gyvybę. Margučiai anksčiau buvo dažomi natūraliomis žaliavomis gautomis iš gamtos, o jų spalvos turėdavo savo reikšmes:
Gelsva (dažydavo svogūnų lukštais) – javus,
Juoda (ąžuolo žievės nuoviras) – žemę,
Mėlyna (žibuoklių žiedai) – dangų,
Žalia (virdavo žolėse) – augalus,
Raudona (naudojo spanguoles) – gyvybę.
Motyvai, kuriais buvo raižomi margučiai irgi nebuvo atsitiktiniai. Saulutės buvo piešiamos tam, kad augalams netrūktų šilumos ir saulės, žvaigždės – kad šviesu būtų net ir naktį, įvairūs augaliukai – kad augalai būtų stiprūs ir greičiau suvešėtų, žalčiukai ir gyvatės – manoma, kad jie išbudindavo žemę ir prikeldavo augalus.
