Mintys apie moteris

Moteris nėra pavaldi taip, tarsi vyras turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai. O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko. Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės. – J. G. Fichtė.

Kai moteris atleidžia vyrui, neturėtų pusryčiams šildyti jo nuodėmių. – M. Dytrich.

Vyrams moterys atiduoda savo gyvenimo auksą. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – O. Vaildas.

Niekas taip netrukdo romanui, kaip moters humoro jausmas ir jo nebuvimas pas vyrą. – O. Vaildas.

Moters instinktas vertas didžiųjų žmonių įžvalgumo. – O. de Balzakas.

Veidrodis, kuriuo moteris pasitiki labiausiai, yra vyro akys. – Z. Grafas.

Dauguma vyrų, kurie koneveikia moteris, iš tikrųjų plūsta tik vieną moterį. – R. de Gurmonas.

Moteris yra dieviškų prieštaravimų stebuklas. – Ž. Mišlė.

Vyras ir moteris skiriasi ne tik kūnu, bet ir dvasia, tačiau ar iš šito skirtumo išplaukia moters pavaldumas, jos nušalinimas nuo dvasinių ir bendrųjų, ne tik šeimos, reikalų? Leiskime moterims politikuoti! Jos tikrai bus tokios pat geros politikės kaip ir mes, vyrai, tik kitokios, gal net geresnės už mus. – L. Fojerbachas.

Tris dalykus moteris gali sukurti iš nieko: salotas, skrybėlaitę ir barnį šeimoje. – M. Tvenas.

Moterys visada domisi beprotybėmis, kurių priežastis yra meilė. – Volteras.

Eiles rašančios moterys – tas pat, kas skaičiuojantys arkliai. – E. M. Remarkas.

Moterų viskas širdis, net galva. – Ž. Polis.

Pavyduoliai labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos moterys tai žino. – F. Dostojevskis.