Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Auro quæque janua panditur.
Auksu visokios durys atidaromos.

Aut vincere, aut mori.
Arba nugalėti, arba mirti.

Avaro omnia desunt, sapienti nihil.
Gobšuoliui visko trūksta, išminčiui – nieko.

A verbis ad verbera.
Nuo žodžių prie smūgių.

Barba non facit philosophum.
Barzda filosofu nepadaro.

Beneficia non obtruduntur.
Malonė prievarta nesiūloma.

Arbores altæ non semper longas radices habent.
Aukšti medžiai ne visada ilgas šaknis turi.

Beneficium accipere est libertatem vendere.
Malonę priimti – laisvę parduoti.

Amor, ut lacrima, oculo oritur, in pectus cadit.
Meilė, kaip ir ašara, prasideda akyje, o įkrinta į širdį.

Amicum moneas secreto, laudes palam.
Draugą bark slapta, girk viešai.

Amicus Plato, sed magis amica veritas. (Aristoteles)
Platonas yra draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė.

Amicus stultorum similis efficietur.
Draugaudamas su kvailiais, pats tapsi panašus į juos.

Amittit proprium, qui alienum appetit. (Phaedrus)
Kas svetimo trokšta, tas praranda ir savo.

Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Meilės žaizdą išgydo tas, kas ją padaro.

Amor misceri cum timore non potest. (Seneca)
Negalima sieti meilės su baime.

Rodo 286–300 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis