Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Amittit proprium, qui alienum appetit. (Phaedrus)
Kas svetimo trokšta, tas praranda ir savo.

Amoris vulnus sanat idem, qui facit.
Meilės žaizdą išgydo tas, kas ją padaro.

Altissima flumina minimo sono labuntur.
Giliausios upės labai tykiai teka.

Amantes – amentes. (Terentius)
Įsimylėjusieji – be galvos.

Æstimandus est quisque non ex conditione, sed ex virtutibus.
Kiekvienas žmogus yra gerbtinas ne dėl užimamos vietos, bet dėl gerų darbų.

Amantium iræ amoris integratio est. (Terentius)
Įsimylėjusiųjų pyktis – meilės atsinaujinimas.

Amicitia semper prodest, amor et nocet.
Draugystė visada naudinga, o meilė (kartais) ir kenksminga.

Amicum lædere ne joco quidem licet.
Draugo negalima įžeisti net ir juokaujant.

Æquo animo audienda sunt imperitorum convicia. (Seneca)
Reikia ramiai klausytis nemokšų riksmo.

Agere considerate pluris est quam cogitare prudente. (Cicero)
Svarbiau yra apgalvotai veikti, negu protingai mąstyti.

Aliis tempora desunt, alii tempori supersunt.
Vieniems laiko trūksta, kitiems jo per daug.

Alit æmulatio ingenia.
Lenktyniavimas ugdo gabumus.

Rodo 301–312 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis