Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Boni pastoris est tondere pecus, non deglubere. – Suetonius.
Geras piemuo avis kerpa, bet ne kailį lupa.

Litterarum radices amaræ, fructus dulces. – Cicero.
Mokslo šaknys karčios, vaisiai – saldūs.

Cui dolet, meminit. – Cicero.
Kas kenčia, tas atsimena.

Qui timide rogat, docet negare. – Seneca.
Kas nedrąsiai prašo, moko duoti neigiamą atsakymą.

Fortuna cæca est. – Cicero.
Laimė yra akla.

Undique ad inferos tantumdem viæ est. – Cicero.
Kelias į požemio karalystę iš visur vienodas.

Sine Cerere et Libero friget Venus. – Terentius.
Pažodžiui: Be Cereros ir Liberio Venera šąla; prasmė: be duonos ir vyno meilė ataušta.

Vive memor, quam sis ævi brevis. – Horatius.
Gyvenk ir atmink, koks gyvenimas trumpas.

Si vis amari, ama. – Seneca.
Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk.

Optimum medicamentum quies est. – Celsus.
Geriausias vaistas – poilsis.

Malum est consilium, quod mutari non potest. – Publilius.
Blogas tas planas, kurio negalima pakeisti.

Homo sum, humani nihil a me alienum puto. – Terentius.
Esu žmogus ir nieko, kas žmogiška, nelaikau sau svetima.

Vox populi, vox Dei. – Seneca.
Liaudies balsas – Dievo balsas.

Mendacem memorem esse oportet. – Quintilianus.
Melagis privalo turėti gerą atmintį.

Dum spiro, spero. – Ovidius.
Kol kvėpuoju, tol vilties nenustoju.

Rodo 61–75 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis