Lotyniški posakiai

Ignis aurum probat, miseria – fortes viros. – Seneca.
Ugnis išbando auksą, nelaimė – žmonių tvirtumą.

Mendacem memorem esse oportet. – Quintilianus.
Melagis privalo turėti gerą atmintį.

Dum spiro, spero. – Ovidius.
Kol kvėpuoju, tol vilties nenustoju.

Hominem experiri multa paupertas jubet. – Publilius.
Skurdas priverčia žmogų daug ko patirti.

Cui prodest scelus, is fecit. – Seneca.
Kam naudingas toks nusikaltimas, tas jį ir padarė.

Dulce et decorum est pro patria mori. – Horatius.
Malonu ir garbinga mirti už tėvynę.

Bis peccas, cum peccanti obsequium accommodas. – Publilius.
Dvigubai nusikalsti nuolaidžiaudamas nusikalstančiam.

Consultor homini tempus utilissimus. – Publilius.
Laikas – geriausias patarėjas žmogui.

Eloquentiæ satis, sapientiæ parum. – Sallustius.
Iškalbingumo pakanka, bet išminties mažoka.

Si vis me flere, dolendum est primum ipsi tibi. – Horatius.
Jei nori, kad aš verkčiau, tai pirma tau pačiam reikia pakentėti.

Quisque suos patimur manes. – Vergilius.
Kiekvienas kenčiame savas baisias kančias.

Perfer et obdura! Labor hic tibi proderit olim. – Ovidius.
Iškęsk ir būk tvirtas! Kada nors šis darbas bus tau naudingas.

Mortem ubi contemnas, omnes viceris metus. – Publilius.
Niekindamas mirtį, nugalėsi visokią baimę.

Ignoti nulla cupido. – Ovidius.
Nežinantis neturi jokio troškimo.