Lotyniški posakiai

In pace leones, in bello cervi. – Tertullianus.
Taikos metu – liūtai, karo metu – elniai.

Omnia præclara rara. – Cicero.
Visa, kas puiku – reta.

Vulpes pilum mutat, non mores. – Suetonius.
Lapė kailį keičia, ne būdą.

Sibi imperare maximum imperium est, sibi servire – gravissima servitus. – Seneca.
Sau įsakyti – aukščiausia valdžia, sau vergauti – sunkiausia vergija.

Ignis aurum probat, miseria – fortes viros. – Seneca.
Ugnis išbando auksą, nelaimė – žmonių tvirtumą.

Mendacem memorem esse oportet. – Quintilianus.
Melagis privalo turėti gerą atmintį.

Dum spiro, spero. – Ovidius.
Kol kvėpuoju, tol vilties nenustoju.

Hominem experiri multa paupertas jubet. – Publilius.
Skurdas priverčia žmogų daug ko patirti.

Cui prodest scelus, is fecit. – Seneca.
Kam naudingas toks nusikaltimas, tas jį ir padarė.

Dulce et decorum est pro patria mori. – Horatius.
Malonu ir garbinga mirti už tėvynę.

Bis peccas, cum peccanti obsequium accommodas. – Publilius.
Dvigubai nusikalsti nuolaidžiaudamas nusikalstančiam.

Consultor homini tempus utilissimus. – Publilius.
Laikas – geriausias patarėjas žmogui.

Eloquentiæ satis, sapientiæ parum. – Sallustius.
Iškalbingumo pakanka, bet išminties mažoka.

Si vis me flere, dolendum est primum ipsi tibi. – Horatius.
Jei nori, kad aš verkčiau, tai pirma tau pačiam reikia pakentėti.