Lotyniški posakiai

Lotyniški posakiai


Quisque suos patimur manes. – Vergilius.
Kiekvienas kenčiame savas baisias kančias.

Perfer et obdura! Labor hic tibi proderit olim. – Ovidius.
Iškęsk ir būk tvirtas! Kada nors šis darbas bus tau naudingas.

Mortem ubi contemnas, omnes viceris metus. – Publilius.
Niekindamas mirtį, nugalėsi visokią baimę.

Centum viri unum pauperem spoliare non possunt.
Šimtas vyrų negali nurengti vieno varguolio.

Cave illum semper, qui tibi imposuit semel.
Visada saugokis žmogaus, kurs tave kartą jau apgavo.

Carum, quod rarum.
Brangu, kas reta.

Nec mortem effugere quisquam nec amorem potest. – Publilius.
Niekas negali pabėgti nei nuo mirties, nei nuo meilės.

Esse oportet ut vivas, non vivere ut edas.
Reikia valgyti, kad gyventum, o ne gyventi, kad valgytum.

Imperat aut servit pecunia cuique. – Horatius.
Kiekvienas yra savo pinigų šeimininkas arba vergas.

E fructu arbor cognoscitur.
Medį iš vaisių pažįstame.

Dictum sapienti sat est. – Plautus.
Protingam užtenka ir vieno žodžio.

Doctrina multiplex, veritas una.
Mokslas – daugialypis, tiesa – viena.

Celsæ graviore casu decidunt turres. – Horatius.
Aukšti bokštai krinta su didesniu trenksmu.

Diabolus non est tam ater ac pingitur.
Velnias ne toks juodas, kaip vaizduojamas.

Bis dat, qui cito dat. – Publilius.
Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda.

Rodo 91–105 of 312 posts

Grįžti į visas Mintis