Kalba yra žmogaus dvasios organas, žmogaus minties ir jausmo išraiška, ja kalbančios genties visuomeninio ir privačiojo gyvenimo veidrodis, genties intelektualinių ir moralinių vertybių saugykla < …>, ryšys, siejantis laiką ir erdvę, vienijantis visas kartas ir asmenybes, individus, < …> ir kartu – gyvas, tradicinis svarbiausių įvykių bei genčių tarpusavio santykių metraštis. – A. Baranauskas.
Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. – J. Jablonskis.
Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas. – Demokritas.
Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. – M. Daukša.
Trumpas protas – ilga kalba. – Aristofanas.
Geriau daugiau žinoti negu kalbėti. – T. M. Plautas.
Kalba duota nuslėpti mintį. – Š. M. de Taleiranas-Perigoras.
Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. – J. Jablonskis.
Laikas yra tai, ką rodo laikrodis. – A. Einšteinas.
Viskas laiku ateina tiems, kurie moka laukti. – O. de Balzakas.